Europos Sąjungos valdžios institucijos jau ne pirmą dešimtmetį skatina valstybių narių indėlį į tvarumą ir įtakos aplinkai bei klimatui mažinimą. Tai atspindi ir verslui taikomi reikalavimai – ypač būtinybė metinėse verslo ataskaitose pateikti ne tik finansinius, bet ir nefinansinius verslo rodiklius.
Šiandien nefinansinius rodiklius pateikti privalo tik itin didelės įmonės bei bankai, tačiau naujausi ES planai išduoda, kad ši būtinybė jau 2025 m. palies vidutinio dydžio, o vėlesniais metais – galimai ir dar mažesnius verslus.
Lietuvos įmonių duomenų bazės „Scoris“ įkūrėjo Antano Baltrušaičio teigimu, būtent šis poreikis ir tapo esmine motyvacija kuriant Eko indeksą. „Reguliacinė aplinka šiais klausimais keičiasi kasmet, o aiškių kriterijų, pagal kuriuos vidutinio dydžio ir smulkesnės įmonės galėtų įsivertinti savo verslo įtaką aplinkai jau šiandien, nėra. Skyrėme nemažai laiko, kad išgrynintume esminius verslo rodiklius ir sukurtume unikalią vertinimo sistemą, tad tikimės, kad mūsų Eko indeksas taps vieninga skale įvairių sričių ir dydžio įmonių vertinimui visos Lietuvos mastu“, – atvirauja A. Baltrušaitis.
„Scoris“ Eko indeksas pateikiamas procentais: kuo skaičius didesnis, tuo labiau žalinga įmonės veikla aplinkai. Galutinį vertinimą sudaro trijų kintamųjų – energetinio efektyvumo, operacijų dydžio ir verslo efektyvumo – santykis. Energetinis efektyvumas vertinamas atsižvelgiant į įmonės turimų transporto priemonių energetinį efektyvumą (matuojamas per CO2 emisijas) ir buveinės eko indeksą (nustatomas per pastatų, kuriuose vykdoma įmonių veikla, PEM sertifikatus). Operacijų dydis – tai metinių įmonės pajamų, darbuotojų skaičiaus ir įmonės turimų transporto priemonių visuma. Galiausiai atsižvelgiama į verslo efektyvumą – santykį tarp įmonės resursų (darbuotojų, transporto priemonių) ir metinių pajamų.
Eko indeksas papildė netrumpą ir stabiliai toliau augantį duomenų analizės iniciatyvų, kurias vykdo „Scoris“, sąrašą. „Mūsų veiklos esmė – ne tik teikti informaciją apie įmones, bet ir analizuoti duomenis pagal verslo aktualijas ir rinkos poreikius, taip kuriant įvairius duomenų reitingus. Pirmas žingsnis buvo bendras „Scoris“ įmonių reitingas, kuris pamatuoja daug įvairių komponentų (įmonės finansinė būklė, darbuotojų gerovė, ekologiniai rodikliai) ir duoda vieną įmonės „sveikatos“ ivertinimą. Būtent jis ir įkvėpė sukurti atskirą, būtent su aplinkos poveikio aspektais susijusį reitingą“, – pasakoja „Scoris“ įkūrėjas.
Šiandien „Scoris“ platformoje Eko indeksas suteiktas daugiau nei 80 000 šalies įmonių, atstovaujančių įvairias veiklos sritis. Kalbant apie šio rodiklio pritaikymą už teisinių ribų, viliamasi, kad, vis garsiau kalbant apie verslo poveikį aplinkai, į ekologinius ir tvarumo kriterijus bus atsižvelgiama verslo plėtros (partnerių, tiekėjų paieška ir pan.), vidinių procesų tobulinimo ir kitais klausimais. „Tai mūsų bandymas pratinti, jaukinti įmones prie tokių rodiklių sekimo ir egzistavimo, kadangi nors šiandieninės taisyklės kol kas to nereikalauja, ES aiškiai ir tvirtai eina šia kryptimi, ir ruoštis pokyčiams tikrai ne per anksti“, – įsitikinęs A. Baltrušaitis.